Kaip atsirado automobilių gamyba konvejeriu

Kadaise automobiliai ir automobiliu dalys buvo tokie brangūs, kad šias mašinas tikrai galėjo turėti tik tie žmonės, kurie dabar gali įpirkti lėktuvus. Kodėl buvo taip brangu, ir kodėl šiais laikais kiekvienas norintis gali nusipirkti pigiausią mašiną už šeimos pietų restorane kainą? O automobiliu dalys didžiausiais kalnais riogso vadinamuosiuose „šrotuose“ – auto dalių atliekų aikštelėse. Kas nutiko per tuos metus, kad viskas taip atpigo? Pasirodo, įtaką ir esminį minčių posūkį čia padarė mėsos industrija.

Pamatė gyvulių skerdyklą

Automobiliu dalysTaigi, pirmiausiai automobilių gamyba būdavo tokia brangi dėl to, kad praktiškai viską reikėdavo daryti rankomis. Kiekvienas automobilis būdavo surenkamas taip, kaip šiais laikais galbūt yra renkamas tik pirmasis pavyzdinis partijos automobilis, nors ir tai dabar procesai yra jau daug labiau modernizuoti. Taigi, dėl to tai kainuodavo daug: žmonių darbas, laikas. Automobilis turi veikti nepriekaištingai, nes jis atsakingas už saugų žmonių transportavimą. Renkant rankomis visada galimi didesni netikslumai nei konvejeriu. Taigi, kiekvienos mašinos testavimas taip pat būdavo brangus dalykas. Kaip nutiko, kad buvo pereita prie gamybos pigesnės?

Vieną kartą vienas žmogus, kuris dirbo tuometinėje labai brangioje automobilių pramonėje, apsilankė pas gimines didžiulėje galvijų skerdykloje ir jam šovė mintis. Skerdykloje visi gyvuliai eidavo per specialias paruošimo erdves, kur jie būdavo pamažu išmėsinėjami. Nukertama galva, išimami organai, numėsinama nuo kaulų ir t. t. Tas žmogus tuomet pagalvojo: o ką, jeigu tą patį principą būtų galima pritaikyti atbuline tvarka? Ar galima būtų surinkti gyvulį, paleidus konvejerį atgal? Gyvulio ne, nes jam atimta gyvybė, tačiau galbūt tokį metodą galima pritaikyti pramonėje ir iš dalių surinkti automobilius?

Pritaikymas ir rinkos plėtra

Tai buvo revoliucija gamyboje, ir ne tik automobilių. Tačiau ji visgi prasidėjo ten. Nuo tada buvo imta modernizuoti gamyklos ir iš dalių surinkinėti mašinas, itus dalykus. Tai kartu ir didysis kapitalizmo posūkis, Markso aptariamas„Kapitale“, kai kiekvienas produktas yra „nudaiktinamas“, kai kiekvienas praranda autentiką, pasidaro panašus į kitą, o žmonės nejaučia kito žmogaus prisilietimo prie daikto, nes jo atskiras dalis gamino kiti žmonės. Tačiau ekonomiškai tai be galo paspartino gamybą ir buvo naudinga. Žmonės galėjo įpirkti tai, ko anksčiau negalėdavo turėti, visi pasidarė aprūpinti tokiu būdu pagamintais daiktais, produktais, netgi automobiliais. Taigi, toks pritaikymas atnešė daug naudos ir pokyčių automobilių pramonėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *