M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas šių metų Kaziuko mugėje Kovo 6 d., nuo 11 val.
Gedimino prospekto pradžioje dalyvaujant profesoriui Libertui Klimkai, miestelėnams ir svečiams pristatys 76 cm aukščio kurių vieno svoris 25 kg. santykiu 1 prie 11 UAB „Metalo forma“ pagamintus BALTUOSIUS VILNIAUS STULPUS
(akmuo, marmuras, bronza) „Vyčio“ skulptorius Aivaras Stasiškis
Ketinamų atkurti Baltųjų Vilniaus stulpų vizualizacija
Spalio 16 dieną 11 valandą numatomas dar vienas Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio susitikimas su Baltųjų Vilniaus Stulpų (BVS), kaip istorinių miesto ženklų atkūrimo iniciatoriais, – profesoriumi Libertu Klimka, M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo Valdybos nariu Gintautu Ivinsku bei architekte Vitalija Stepuliene ir inžinieriumi ekspertu Vitaliu Stepuliu.
Pirmasis toks susitikimas su ministru BVS tema vyko dar metų pradžioje. Tuomet, sausio mėnesį, ministrui buvo pristatyta pati idėja. Galbūt tai paskatino ministrą E. Masiulį ne tik kad pritarti pačiai idėjai, bet ir konkrečiai prisidėti prie šios idėjos įgyvendinimo, – organizavo lėšas, kurios iš dalies padengė marškinėlių su BVS atvaizdu gamybą. Šie marškinėliai skirti BVS atkūrimo idėjos sklaidai. Tokiu būdu šis ministras tapo pirmuoju iš politikų, kuris ne vien žodiniu pritarimu, bet ir praktiškai jau yra kažką padaręs BVS atkūrimo idėjos labui. Tenka konstatuoti, jog iki šiol, panašių aukštesnio rango politikų, kuriems tikrai rūpėtų šių valstybingumo simbolių atkūrimas ir kurie praktiškai vienaip ar kitaip jau yra prisidėję šia linkme, – viso labo tik trys...!?
Kaip ten bebūtų, šiame sustikime Susisiekimo ministrui E. Masiuliui ketinama pristatyti V. ir V. Stepulių paruoštus pirminio projekto variantus dėl šios iniciatyvos galimo praktinio įgyvendinimo ir pasitarti dėl tolimesnių koordinuotų žingsnių.
Susitikimas su Vidaus reikalų ministru
Rugsėjo 29 dieną, po pietų, vyko Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio susitikimas su Baltųjų Vilniaus Stulpų, kaip istorinių miesto ženklų ir valstybingumo simbolių atkūrimo iniciatoriais, – profesoriumi Libertu Klimka bei M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo Valdybos nariu Gintautu Ivinsku.
Ministrui buvo pristatyta Baltųjų Vilniaus Stulpų istorija, jų atkūrimo idėja. Taip pat siūlyta pasidomėti anksčiau buvusios istorinės sargybinės (muitinės) pastato dabartine priklausomybe bei perspektyva.
Ministras pritarė pačiai iniciatyvai ir pabrėžęs sunkmečio sąlygas, žadėjo ieškoti galimybių ir būdų prisidėti prie šios iniciatyvos įgyvendinimo.
Nuotraukose (iš kairės):
prof. L. Klimka ir Ministras R. Palaitis.
Taip galėtų atrodyti atkurti BALTIEJI VILNIAUS STULPAI – UAB „Metalo forma“ pateikta vizualizacija.
Prisidėti galima ir aukojant:
Gavėjas – M.K.ČIURLIONIO KULTŪROS IR PAVELDO FONDAS
SĄSKAITOS Nr. LT 717290000001700028
BANKO KODAS 72900 AB PAREX BANKAS
TIKIMĖS, KAD APSVARSTĘ, IR JŪS RASITE GALIMYBIŲ PRISIDĖTI PRIE ŠIO SIEKIO ĮGYVENDINIMO.
TAI JAU PADARĖ:
in memoriam
habilituotas daktaras, profesorius
GINTAUTAS JURGIS ČESNYS
Jau galima įsigyti naujai pagamintus marškinėlius su Baltųjų Vilniaus Stulpų atvaizdu ir taip paremti šių istorinių ženklų atkūrimo idėją. Baltos spalvos marškinėlių dydžiai yra: moteriški – XL, L ir M; vyriški – XXL, XL ir L . Taip pat yra ir jau anksčiau pagaminti puodukai.
Susitikimas ir pirminis pasitarimas Vilniaus miesto savivaldybėje
dėl Baltųjų Vilniaus Stulpų galimo atkūrimo
Rugsėjo 21 dieną nuo 15 valandos Vilniaus miesto Meras Vilius Navickas, Miesto Plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys ir šio departamento Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas susitiko su Baltųjų Vilniaus Stulpų (toliau, – BVS), kaip istorinių miesto ženklų atkūrimo iniciatoriais, – profesoriumi Libertu Klimka, M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo Valdybos nariu Gintautu Ivinsku bei architekte Vitalija Stepuliene ir inžinieriumi ekspertu Vitaliu Stepuliu.
Merui ir minėto departamento atstovams buvo pristatyta pati atkūrimo idėja, trumpa istorinė apžvalga, įteikti simboliniai marškinėliai su BVS atvaizdu bei pateikti pirminiai darbiniai pasiūlymai dėl šios iniciatyvos galimo praktinio įgyvendinimo. Architektė Vitalija Stepulienė, inžinierius ekspertas Vitalius Stepulis pristatė savo viziją dėl vieno iš tokių stulpų atstatymo vietos bei pateikė atitinkamą planą (darbinius brėžinius). Jie siūlė statyti vieną stulpą kiek „pastūmėjus“ patį stulpą nuo tos vietos kur jie iš tikro stovėjo – dabar esančiame žaliame plote J. Basanavičiaus, S. Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankryžoje. Čia pateikti visą informaciją apie anksčiau stovėjusius BVS bei visą istorinį kontekstą ir tuo pačiu sudaryti galimybę miestiečiams ar svečiams saugiai prieiti bei susipažinti su ja. O toje tikrojoje vietoje, t.y. dabar važiuojamojoje kelio dalyje, pažymėti tas tikrąsias vietas ir jas apšviesti.
Meras V. Navickas, bei departamento direktorius A. Blotnys ir skyriaus vedėjas V. Karčiauskas pritarė pačiai BVS atkūrimo idėjai ir užtikrino, kad šiame pasitarime „...prieštaraujančių nėra...“, kartu pasiūlė alternatyvą, – jei jau ryžtis atkurti šiuos istorinius miesto riboženklius ir valstybingumo simbolius, tai tuomet reikia imtis atkurti ne vieną, bet abu stulpus. Ir kiek įmanoma, – tikrojoje istorinėje vietoje, kur kad jie stovėjo.
Sutarta, kad architektė V. Stepulienė ir inžinierius ekspertas V. Stepulis naujai išnagrinės jau abiejų BVS atkūrimo galimybes tikrojoje ir istorinėje jų buvimo vietoje. Ir jau po naujųjų tokių pasiūlymų, darbine tvarka toliau nagrinėti šią naujesnę viziją bei būsimus pasiūlymus. Tuomet būtų prasminga kviestis dar vieną „Apskritą stalą“ ir kartu su visuomene bei specialistais toliau svarstyti šią temą ir, tikėtina, – sulaukti prasmingų pasiūlymų bei diskusijų.
Atstatyti Baltuosius Vilniaus stulpus užsidegę senųjų tradicijų puoselėtojai trečiadienį surengė akciją, kurios metu siūlė miestiečiams įsigyti 30 litų kainuojančius marškinėlius ir taip padėti įgyvendinti jų idėją. Kiek anksčiau jau buvo pristatyti ir puodeliai su Baltųjų stulpų vaizdu.
Istorinius Baltuosius stulpus sostinėje atkurti siekia M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas ir etnologas profesorius Libertas Klimka. Jis vylėsi, kad vilniečiai susidomės šiuo projektu. „Akcija yra skirta mūsų idėjai paremti, kad Vilniaus viešosios erdvės turėtų istorinės atminties ženklus. Sostinės aikštės ir skverai yra praradę istorinę dvasią, o Vytį galime išvysti tik ant Aušros vartų“, – nuogąstavo profesorius L.Klimka.
Baltųjų Vilniaus stulpų atkūrimas esą būtų simbolinis ir nebrangus. Profesorius L.Klimka mano, kad būtų puiku, jog, kiekviena karta atstatytų ką nors iš praeities, nes Vilnius - garsus savo istorija ir monumentais.
„Pinigų jau šiek tiek surinkome. Miestiečiai, įsigiję mūsų akcijoje marškinėlius, galės didžiuotis, besti pirštu į jau pastatytus Baltuosius stulpus ir sakyti: „Čia yra mano plyta“, - įsijautęs pasakojo profesorius L.Klimka.
Akcija traukė ne vieno miestiečio dėmesį: jos metu grojo gyva muzika. Jos garsai viliojo smalsuolius prieiti arčiau ir įsigyti marškinėlius su Baltųjų stulpų vaizdu.
„Labai gražiai mergaitė dainuoja, negalėjau neprieiti ir nepasidomėti, kas čia vyksta. Džiaugiuosi, kad yra žmonių neabejingų Lietuvos istorijai. Paremti šią akciją ir įsigyti marškinėlius - norėčiau ir aš, bet man – per brangu“, - mintimis dalinosi mokytoja Birutė.
„O kas tie stulpai?“ - tarpusavyje krizeno paauglių grupelė. Aplinkui pašmižinėjo, tačiau marškinėlių nepirko – kaip gali mokėti pinigus už tai, ko nežinai.
Dosniausiais Baltųjų stulpų atstatymo rėmėjais tapo turistai. Marškinėlius ir puodelius jie pirko kaip suvenyrus lauktuvėms.
„Simpatiškas daikčiukas, manau, mano draugei patiks“, - šypsojosi 25 litų už puodelį nepagailėjęs britas Jasonas.
Baltieji Vilniaus stulpai - vartai, žymėję miesto ribą, ilgiausiai išsilaikė J.Basanavičiaus gatvės ir Savanorių prospekto sankirtoje. Pastatyti XVIII amžiuje, jie buvo o nugriauti po II-ojo pasaulinio karo. Vartų viršų puošė bronziniai Vyčiai. Caro valdymo metais Vytį pakeitė dvigalvių erelių statulos.
Gerbiamieji,
M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei Senojo Vilniaus tradicijų puoselėtojas prof. Libertas Klimka rugsėjo 9 dieną, 16 valandą, dr. Vinco Kudirkos aikštėje, kviečia visus į viešą spaudos konferenciją miestelėnams bei žurnalistams.
Čia vyks marškinėlių su Baltųjų Vilniaus Stulpų vaizdu viešas pristatymas.
Bus muzikos ir dainų, – Milda Arčikauskaitė (vokalas), Justina Orlovskytė (vokalas, fleita), Aistė Vaitkevičiūtė (fortepijonas), – bei galimybė įsigyti marškinėlių ir taip paremti Baltųjų Vilniaus Stulpų atstatymo idėją.
Architektė Vitalija Stepulienė bei inžinierius ekspertas Vitalius Stepulis jau yra parengę savo pirminį pasiūlymą dėl stulpų statymo vietos. Artimiausiu metu ketinama šią temą aptarti Vilniaus miesto savivaldybėje ir derinti antrojo „Apskrito stalo“ datą, kuriame būtų svarstomas šis Stepulių pasiūlymas.
Perki puodelį – remi paminklą Gintarė MICEVIČIŪTĖ LR korespondentė Baltuosius stulpus, kurie žymėjo istorinę miesto ribą, norintys atkurti entuziastai ėmėsi darbuotis iš peties. Jau renkamos lėšos šiam projektui įvykdyti. Istorinius Baltuosius stulpus sostinėje atkurti siekia M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei etnologas Libertas Klimka.
Nors tokių miesto riboženklių anksčiau buvo prie kelių įvažiavimų į sostinę, projekto iniciatoriai kol kas norėtų atkurti bent vieną stulpą. Pasak L.Klimkos, šis projektas pigus, jam reikėtų tiek lėšų, kiek kainuoja 30 kubinių metrų betono, – maždaug 6 tūkst. litų.
„Aišku, dar reikėtų padaryti formą betonui lieti. Gal atsirastų kas nors iš meno žmonių, kurie išlietų Vytį. Norėtųsi, kad jis būtų iš bronzos. Tai būtų brangiausia projekto dalis“, – sakė L.Klimka.
Betoninis stulpas stovėtų Savanorių prospekto pradžioje, netoli S.Konarskio gatvės. Tai – 20-30 metrų toliau, negu anksčiau stovėjo vienas iš stulpų. Mat nustatyta, kad tiksli vieta dabar yra Savanorių prospekto viduryje, o išdygęs paminklas trukdytų eismui.
Projekto iniciatoriai miestiečiams jau pristatė puodelius su Baltųjų stulpų atvaizdu. Juos pirkdami gyventojai parems stulpo statybą.
Jei neatsiras prie sumanymo norinčių prisidėti verslininkų iš Vilniaus, viena Kauno bendrovė stulpo statyboms žada padovanoti betono.
Gauti lėšų iš sostinės savivaldybės projekto iniciatoriams sudėtinga, mat Baltųjų stulpų atstatymui nepritaria paminklosaugininkai. „Paminklosaugininkai žiūri į tai skeptiškai, nes tai nėra restauracija. Tačiau istoriografinės medžiagos, kaip stulpai atrodė, yra pakankamai – nuotraukų, piešinių“, – entuziastingai kalbėjo L.Klimka.
Vartai, žymėję miesto ribą, ilgiausiai išsilaikė dabartinėje J.Basanavičiaus gatvės ir Savanorių prospekto sankryžoje. Jie šioje vietoje stovėjo nuo XVIII amžiaus, o nugriauti buvo po Antrojo pasaulinio karo. Vartų viršų puošė iš bronzos nulieti Vyčiai. Caro valdymo metais jie buvo pakeisti dvigalvių erelių statulomis.
2009-06-23
M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei Senojo Vilniaus tradicijų puoselėtojas prof. Libertas Klimka pakvietė į pirmą viešą spaudos konferenciją miestelėnams bei žurnalistams Pilies gatvėje, – susitikti ir pabendrauti.
Čia vyko pirmųjų šimto puodukų su Baltųjų Vilniaus Stulpų vaizdu viešas pristatymas.
Buvo (ir tebėra) galimybė juos įsigyti ir taip paremti Baltųjų Vilniaus Stulpų atstatymo idėją.
Gegužės 27 d. architektė Vitalija Stepulienė, inžinierius ekspertas Vitalius Stepulis, prof. Libertas Klimka ir Fondo atstovas Gintautas Ivinskas susirinko šalia Baltųjų Vilniaus Stulpų buvimo vietos. Reikia pažymėti, kad V. Stepulienė ir V. Stepulis sutiko talkinti ir paruošti pirminį siūlymą dėl Baltųjų Vilniaus Stulpų statymo vietos. Buvo matuojami atstumai, svarstyta ir tartasi, – kurioje vietoje galėtų būti statoma. Tikimasi, kad pirminis pasiūlymas per porą savaičių jau bus paruoštas.
Kartu dar pateikiame papildomą archyvinę medžiagą apie šią vietą:
J.Basanavičiaus gatvė 1856 m., nežinomo dailininko piešinys.
Į mane kreipėsi projekto, kuriuo siekiama atstatyti Baltuosius Vilniaus stulpus - istorinius sostinės vartus, iniciatoriai, prašydami paremti vieno iš valstybingumo paminklų atkūrimą (raštas pridedamas).
Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusias nepalankias ekonomines sąlygas, projekto įgyvendinimas nukeliamas neapibrėžtam terminui. Visgi, siekiant iš anksto su idėja supažindinti visuomenę ir paskatinti viešas diskusijas, šiuo metu planuojamas Vilniaus Baltųjų Stulpų medinės instaliacijos pastatymas.
Siūlau pagal galimybes paremti Vilniaus Baltųjų stulpų atkūrimo idėją ir skirti lėšų laikinos instaliacijos pastatymui.
Seimo narys Petras Auštrevičius
Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Irenos Degutienės pranešimas: istoriniai Vilniaus Baltieji stulpai papuoštų Naujamiestį
Pirmadienį, vasario 23-iąją dieną, susitikusi su Baltųjų Vilniaus stulpų atstatymo entuziastais Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė pasidžiaugė, kad Vilniuje brandinama garsiųjų 18-ojo amžiaus Baltųjų Vilniaus stulpų atstatymo idėja įgauna realų pavidalą.
„Džiaugiuosi, kad Vilniuje kyla tokios gražios kultūrinės iniciatyvos, kurių pagalba gaivinama istorinė vilniečių, o kartu ir visų Lietuvos žmonių atmintis. Linkiu projekto sumanytojams kuo daugiau energijos įgyvendinant Baltųjų Vilniaus stulpų atstatymo idėją, ir kiek galėdama tai remsiu,” – po susitikimo sakė Irena Degutienė.
Šešių metrų aukščio Baltieji Vilniaus stulpai kadaise žymėjo Vilniaus miesto ribą ir stovėjo dabartinėje J. Basanavičiaus, S. Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankirtos vietoje. Stulpų atstatymo idėjos iniciatoriai – M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei profesorius, etnologas Libertas Klimka. „Kai 18-ojo amžiaus antroje pusėje buvo pastatyti Baltieji stulpai, ant jų puikavosi raitelių skulptūros – Lietuvos valstybės valstybingumo ženklai. Su grupe entuziastų pamąstėme, kad valstybingumo ženklų Vilniuje labai trūksta. Simboliška, kad stulpų atstatymo idėja gimė tada, kai sostinėje pradedame Lietuvos vardo Tūkstantmečio minėjimo bei Vilniaus kaip Europos kultūros sostinės renginių programas,” – pasakojo etnologas prof. Libertas Klimka.
Irena Degutienė teigė ketinanti kreiptis į Vilniaus miesto valdžią, siūlydama savivaldybei organizuoti viešas diskusijas su bendruomene ir nutarti, kokiu geriausiu būdu galima įgyvendinti šią svarbią iniciatyvą.
Pasak M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovo Gintauto Ivinsko, bendruomenės atstovai sausio pabaigoje priėmė kreipimąsi į Vilniaus savivaldybę. „Labai tikimės, kad naujai susiformavusi miesto valdančioji koalicija nebus abejinga valstybingumo ženklų Vilniaus gatvėse atkūrimo temai, ir mielai imsis šios idėjos,“ – sakė G. Ivinskas. Kontaktai:
Kęstutis Kupšys, Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Irenos Degutienės patarėjas
Tel. 8-616-19424
